Seimas laikinąjį įstatymą priėmė, atsižvelgdamas į nuolat didėjantį valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficitą ir siekdamas subalansuoti pinigų srautus, apsaugoti socialiai jautrias asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku. Šis įstatymas galios laikinai – nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Priimtu įstatymu perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo, išankstines senatvės, ištarnauto laiko, našlaičių, maitintojo netekimo pensijos. Tačiau pritarus Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės pasiūlymui, šis laikinasis įstatymas nebus taikomos asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensija).
Senatvės pensijas nutarta perskaičiuoti, laikant, kad pagrindinė pensijos dalis lygi 120 procentų (šiuo metu – 110) valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos bei taikant Vyriausybės patvirtintas naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Tokiu būdu pagrindinė pensijos dalis padidės, mažės tik papildoma pensijos dalis, o priedas už stažo metus nesikeistų – pensijos mažėtų skaičiuojant pagal specialią formulę ir proporcingai. Pavyzdžiui, 700–850 litų dydžio pensijos mažėtų 2–5 proc. arba 14–37 litais. Tačiau įstatyme įtvirtintas ribinis dydis – 650 lt, už kurį mažesnės pensijos nebus mažinamos. Tiems asmenims, kuriems iki perskaičiavimo gaunama pensija viršytų ribinį dydį, tačiau po perskaičiavimo pensijos dydis bus mažesnis nei ribinis dydis, bus skiriamas kompensacinis priedas, lygus ribinio pensijos dydžio ir perskaičiuotos pensijos dydžio skirtumui (tai yra bus primokama iki ribinio dydžio).
Laikinuoju įstatymu bus mažinamos išmokos dirbantiems pensininkams – tiek gaunantiems socialinio draudimo, tiek valstybines pensijas. Pensijos mažės diferencijuotai, priklausomai nuo gaunamo uždarbio – mažesnį atlyginimą gaunančiam žmogui, pensija mažėtų nežymiai, o didesnį – daugiau.
Įstatymu taip pat bus perskaičiuotos valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų gavėjams paskirtos išmokos pagal formulę – mažinimo procentas priklausys nuo gaunamos išmokos (jų sumos) dydžio. Pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą mokamas slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir šalpos kompensacijos darbingo amžiaus asmenims, kuriems nenustatytas darbingumo lygis, mažės 15 procentų.
Pagal priimtą teisės aktą taip pat mažės maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri negalės būt didesnė kaip 650 Lt.
Seimo priimtame laikinajame įstatyme įtvirtinamas kompensuojamojo uždarbio pašalpoms skaičiuoti maksimalus dydis. Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpoms, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms skaičiuoti negalės viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.
Laikinajame įstatyme patikslintos nuostatos dėl išmokų vaikams, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą. Jame nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų amžiaus yra mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (97,5 Lt), jeigu vaiko tėvai ar globėjai už tą vaiką negauna socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpos arba ją gauna, tačiau šios pašalpos dydis yra mažesnis nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (525 Lt).
Taip pat, jei šeima ar bendrai gyvenantys asmenys augina tris ar daugiau vaikų, įskaitant globojamus vaikus, kiekvienam vaikui ar fizinio asmens globojamam vaikui bus mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (52 Lt) per mėnesį, jei vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį bus mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, kai vaikas yra 7–18 metų amžiaus. Tokią pat išmoka bus mokama vaikui nuo 2 iki 7 metų, jei vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.
2009-12-09 lrs.lt
