Ultragarso tyrimai medicinoje naudojami jau penkiasdešimt metų. Iki tol ultragarso aparatai buvo naudojami karo tikslams ir pramonėje. Apie pirmą ultragarso tyrimo panaudojimą akušerijoje 1958 metais paskelbė I. Donald, kai aprašė normalaus 34 savaičių vaisiaus vaizdą ir 37 savaičių dvynius.Šiuolaikinė nėštumo priežiūra, ginekologinių ligų gydymas neįsivaizduojami be ultragarso tyrimo. Nėščia moteris gali sužinoti ne tik savo vaikučio lytį ir sveikatos būklę, bet ir pamatyti aiškius veido bruožus bei sužinoti – į ką jis panašus.
Med. m. dr. Mindaugas Šilkūnas
Ar ultragarsas nepakenks vaikeliui?
Kai kurios nėščiosios vis dar bijo tyrimo ultragarsu manydamos, kad jis kenkia vaikeliui. Todėl jei gydytojas dažniau skiria atlikti šį tyrimą, labai jaudinasi.
Iš tiesų tada, kai viskas gerai, tyrimą nėštumo metu pakanka atlikti porą kartų, o jei gydytojas pataria dažniau, nereikia bijoti, nes tyrimo nauda didesnė nei spėjama žala, kuri galbūt niekada ir nebus įrodyta. Ultragarsas – tai ne spinduliai, kaip dažnai mano moterys, o nuo audinių atsispindinti ultra aukšto dažnio garso banga. Priklausomai nuo audinių struktūros banga ateina skirtingo intensyvumo. Per 30 metų trukusius tyrimus nenustatyta, kad ultragarsas kenktų, sukeltų pokyčių vaisiui.
Mažiausiai du tyrimai per nėštumą
Tyrimas ultragarsu dabar yra įprastas ir atliekamas visoms nėščiosioms. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja atlikti bent du vaisiaus ultragarso tyrimus kiekvienai nėščiajai: 18-20-ąją nėštumo savaitę ir 30-32-ąją nėštumo savaitę. Pirmojo tyrimo svarbiausias tikslas – nustatyti, ar vaisius vystosi normaliai, ar jam nėra su gyvybe nesuderinamų vystymosi ydų. Antrasis tyrimas padeda pastebėti vėlyvuosius vaisiaus raidos sutrikimus, įvertinti, ar vaisius auga proporcingai nėštumo trukmei. Dažniau tirti nebūtina, jeigu gimdos dugnas didėja pakankamai, čiuopiant jaučiama galvinė pirmeiga, yra tinkamas vaisiaus vandenų kiekis. Ultragarso tyrimas papildomai atliekamas, jei įtariama, kad vaisiaus vandenų yra per daug ar per mažai, jis neauga, atsirado su nėštumu susijusi liga ar pablogėjo moters lėtinė liga. Prireikus, ultragarso tyrimai atliekami kur kas dažniau.
Jei situacija prieš pat gimdymą visiškai aiški: nėščioji yra sveika, nėštumo eiga sklandi, nustatoma, kad vaisius yra žemyn galva, jo būklė neblogėja, tada ultragarso tyrimas neatliekamas. Jei būna neaiški vaisiaus padėtis ir būklė, jei reikia ištirti smegenų, virkštelės kraujotaką, tyrimas atliekamas.
Senesni ir šiuolaikiniai aparatai
Ultragarso tyrimai gali būti atliekami visų lygių gydymo įstaigose, bet labai svarbu, kokios kartos ultragarso įranga ten naudojama, nes senesnių ultragarso aparatų galimybės skiriasi nuo šiuolaikinių, be to, įrodyta, kad diagnostikai labai svarbi gydytojo patirtis.
Atliekant vaisiaus tyrimą, diagnozuojant ginekologines ligas, dažniausiai atliekamas įprastinis 2D ultragarso tyrimas. Tobulėjant vaizdo technologijoms atsirado 3D ir 4D ultragarso tyrimai. Jie pradėti taikyti beveik prieš 15 metų, tačiau klinikinėje praktikoje prigyja tik dabar. Kas yra 2D, 3D ir 4D technologijos? Atliekant įprastinį dvimatį (2D – two dimensional) ultragarso tyrimą, vaizdas sudarytas iš daugybės smulkių pjūvių, o vienu metu galima matyti tik vieną pjūvį. Nors šis vaizdas suteikia gana daug informacijos specialistui, tačiau nuotrauka, kurią matome, nėra panaši į kūdikį arba erdvinį organo vaizdą. Pastaraisiais metais ultragarso tyrimų technologijos pažanga leido taikyti sudėtingus signalo apdorojimo metodus ir tyrimo ultragarsu metu gautus duomenis pavaizduoti trimatėje erdvėje. Trimačio (3D) ultragarso tyrimo metu registruojama daug vaizdų vienu metu, kuriuos galima skaitmeniškai apdoroti ir atkurti realią vaisiaus nuotrauką. 3D ultragarso tyrimo taikymas medicinoje sparčiai žengia į priekį, nes patobulintos 3D vaizdinės technologijos tampa vis labiau prieinamos. Dar naujesnė ir pažangesnė technologija – keturmatis (4D) ultragarso tyrimas, kuris reiškia, kad tiriami erdviniai vaizdai (3D) gali judėti realiu laiku. Taip galima geriau įvertinti organų funkciją bei vaisiaus aktyvumą gimdoje.
Ką pamatome monitoriuje
Ultragarso aparatūra leidžia mums stebėti naujos gyvybės vystymosi gimdoje raidą: nuo embriono stadijos iki vaisaus gimimo. Jau trečiąją savaitę po apvaisinimo galima matyti gemalo pūslytę gimdoje, atskirti daugiavaisį nėštumą, diagnozuoti nėštumą ne gimdoje. Jau 5 savaitę tyrimo metu naudojamas vaginalinis daviklis padeda nustatyti, kur prisitvirtino gemalas, būsimosios placentos vietą. Tiesa, tokiam ankstyvam tyrimui reikia priežasčių. Jei nėščioji jaučia maudimą ar skausmą pilvo apačioje, pastebėjo kraujingų išskyrų, gydytojas įtaria negimdinį arba daugiavaisį nėštumą (gimdos dydis neatitinka nėštumo laiko), tirti iš tiesų reikia. Kaip ir tuomet, jei moteriai anksčiau yra buvęs nesivystantis ar nepalankios baigties nėštumas, jei ji yra labai susirūpinusi dėl vaikelio, jaudinasi, ar jis gyvas. Tiriant ultragarsu vaisiaus širdies veiklą galima pastebėti 6-ąją nėštumo savaitę. Aštuonių savaičių embrionas yra 3-4 cm ilgio, turi visus svarbiausius vidaus organus, nors jie dar nepakankamai išsivystę, formuojasi stuburas, lyties organai. Devynių savaičių vaisius jau juda, nors nėščioji to dar nejaučia. Nuo 13 savaitės susiformuoja čiulpimo, o nuo 14 – rijimo refleksas, vaisius gali šlapintis.
Pirmosios privalomos ultragarso patikros metu (16-18-ąją nėštumo savaitę) jau galima atpažinti vaisiaus lytį, smulkiai apžiūrėti vaisiaus vidaus organus. Apie 18-20-ąją savaitę matyti, kaip vaisius spardosi, šokteli viršun – jis jau gali vartytis, plaukioti gimdoje, judinti kojytes, rankytes, pirštukais liesti veidą, juos čiulpti, ryti vaisiaus vandenis. Atidžiai žiūrint atrodo, kad jis prasižiojęs šypsosi.
Visu nėštumo laikotarpiu vaisiaus padėtis labai kinta. Gimdoje jis gali gulėti skersai, išilgai, plaukioti tarsi beorėje erdvėje. Nėštumo pabaigoje (35-36-ąją savaitę) vaisiaus padėtis nusistovi, tačiau net prieš pat gimdymą jis dar kartais gali apsiversti. Yra buvę atvejų, kad dėl sėdmeninės pirmeigos planuota atlikti cezario pjūvio operaciją, o operacijos dieną vaisius apsiverčia galvyte žemyn ir moteris pagimdo natūraliai.
Vaisiaus svorį galima nustatyti visu nėštumo laikotarpiu. Iš pradžių jis sveria tik 70-80 gramų. Nėštumo pabaigoje žinoti vaisiaus svorį svarbu, kad būtų galima numatyti gimdymo eigą. Ūgis skaičiuojamas pagal svorį, nes susirietusio vaisiaus negalima išmatuoti. Placentos būklė stebima kiekvieno tyrimo ultragarsu metu. Nėštumo pabaigoje apžiūrima jos struktūra, prisitvirtinimo vieta, kraujotaka, ar nėra pokyčių, kurie lemtų vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų stoką.
Daugybė reikalingos informacijos
Prireikus tiksliau įvertinti vaisiaus būklę, gydytojai tiria vaisiaus vandenų kiekį, ultragarsu stebi vaisiaus judesius, nustato virkštelės, vaisiaus organų kraujotaką. Ultragarso kraujotakos vaizdas gaunamas registruojant kraujo ląstelių judėjimą. Kraujo tėkmę virkštelės arterijoje tikslinga tirti, kai yra sulėtėjęs vaisiaus augimas, kai reikia patikslinti vaisiaus būklę. Vaisiaus smegenų kraujotakos tyrimas svarbus esant sulėtėjusiam vaisiaus augimui, tiriant dėl vaisiaus mažakraujystės, įtariant vaisiaus infekciją. Tiriant dėl įgimtų širdies defektų, labai svarbūs įvairūs širdies kraujotakos parametrai. Galima tirti kitų vaisiaus organų kraujo tėkmę, kai yra sulėtėjęs vaisiaus augimas, kai nesutampa mamos ir vaisiaus Rh faktorius. Motinos gimdos arterijų kraujotakos tyrimas, atliekamas pirmoje nėštumo pusėje, padeda nuspėti sunkias nėštumo komplikacijas – preeklampsiją ir vaisiaus augimo sulėtėjimą. Tai leidžia sėkmingiau prižiūrėti komplikuotą nėštumą.
3D/4D ultragarso tyrimo privalumai
Nėra svarbu, kada atlikti 3D/4D ultragarso tyrimą, nes viso nėštumo metu galima gauti kokybiškas nuotraukas, tačiau skirtingu metu geriau matomos skirtingos kūno dalys ar judesiai. Nėštumo pradžioje geriau matomi judesiai ir visas vaikelis, tačiau sunku įžiūrėti veido bruožus, vėliau geriau matomi vaikelio veido bruožai.
Paskelbta daugybė straipsnių apie 3D/ 4D echoskopiją akušerijoje ir ginekologijoje. Tai leidžia apibendrinti tikslias jos naudojimo galimybes: tikslesnė įgimtų vaisiaus vystymosi sutrikimų diagnostika, vaisiaus smegenų struktūros tyrimai, vaisiaus širdies tyrimai, matuojamas vaisiaus sprando prašviečiamumas, vaisiaus stuburo anomalijų diagnostika, nustatomas vaisiaus amžius, gimdos vystymosi anomalijų diagnostika, nustatomas gimdos gleivinės tūris, gimdos, kiaušidžių auglių diagnostika.
Be to, ne mažiau svarbu tai, kad 3D ultragarso tyrimas sukuria stipresnį ryšį tarp kūdikio ir jo tėvų nei 2D ultragarso tyrimas, nes vaisiaus atvaizdas yra realesnis. Ryšys skatina motiną geriau rūpintis savimi, o kartu ir vaikeliu. Vakarų pasaulyje jau tapo įprasta, kad pirmoji nuotrauka vaiko albume yra vaisiaus 3D nuotrauka.
Mes gyvename trimačiame pasaulyje realiuoju laiku, todėl suprantama, kad tokį patį vaizdą norime matyti ultragarso aparatų monitoriuose. Akivaizdu, kad ateitis priklauso 4D echoskopijai.
